Pinigų išviliojimas iš įmonių finansininkų
Nusikaltėlis apsimeta įmonės atstovu (dažniausiai direktoriumi) ir elektroniniu laišku kreipiasi į „savo“ finansų skyrių dėl skubaus tarptautinio pavedimo. Laiške dažniausiai nenurodo jokių rekvizitų pinigams pervesti, tačiau sumaniai klausia, kokių jo duomenų reikia šiam pavedimui atlikti – taip kuriama labai įtikinama iliuzija, kad bendraujama su tikruoju direktoriumi. Kai darbuotojas atsako į laišką, kitame laiške kibernetinis nusikaltėlis jau pateikia „reikalingus“ rekvizitus ir prašo atlikti skubų pavedimą. Toliau „direktorius“ ir finansų skyriaus darbuotojas susirašinėja tol, kol gaunami pinigai.
Policijos patarimas – labai atsargiai vertinkite ir tikrinkite bet kokius prašymus atlikti mokėjimus, kurie gaunami elektroniniu paštu ar kitais elektroniniais kanalais. Atkreipkite dėmesį į gramatines klaidas laiške. Atpažinę suklastotą laišką, informuokite kitus įmonės darbuotojus, ypač tuos, kurie turi teisę atlikti mokėjimo operacijas. Jeigu pavedimas į nusikaltėlių sąskaitą jau atliktas, kuo skubiau kreipkitės į savo banką ir mėginkite sustabdyti pinigų perlaidą.
Perimtas verslo partnerių susirašinėjimas
Sudarydamos verslo sutartis, informacija įmonės dažnai keičiasi elektroniniu paštu. Tuo gali pasinaudoti sukčiai – jie įsilaužia į elektroninių paštų paskyras ir perima susirašinėjimą. Vėliau nukentėjusieji gauna apgaulingus elektroninius laiškus, kuriuose informuojama, kad pasikeitė įmonės duomenys ir atsiskaityti už prekes ar paslaugas reikia pervedant pinigus į kitas apgaulinguose laiškuose nurodomas bankų sąskaitas.
Policijos patarimas – įvertinkite elektroninio laiško siuntėją – ar jį atpažįstate ankstesnio dalykinio susirašinėjimo kontekste, ar jo elektroninio pašto adresas (visi simboliai) sutampa su tuo, kuris yra nurodytas laiške. Jei nurodoma, kad pasikeitė verslo partnerio banko sąskaita ir pats bankas – papildomai (telefonu ar kitais būdais, bet ne atsakydami į atsiųstą laišką su pranešimu) susisiekite su verslo partneriais. Neskubėkite spausti elektroniniame laiške galinčių būti nuorodų.
Investavimas Lietuvoje, bendro verslo kūrimas ir manipuliavimas jausmais (draugystė, meilė, pagalba ištikus bėdai)
Nukentėjusieji (dažniausiai moterys) dažniausiai socialinių tinklų paskyrose, pažinčių svetainėse pradeda bendrauti su nepažįstamais asmenimis (dažniausiai užsieniečiais). Jie prisistato našliais, dirbančiais medikais, inžinieriais didelių objektų statybose ar tarnaujantys misijose ir kita. Sukčiai sakosi norintys visas savo santaupas investuoti Lietuvoje, siunčia fotografijas – žinoma, ne savo. Užmezgę kontaktą, jie siekia artimumo – susirašinėja el. paštu, taip pat – per mobiliųjų telefonų programėles („Viber“, „Messenger“ ir kitas). Balsu bendrauja su moterimis – rodo joms savo dėmesį, giria, atjaučia, patarinėja. Galiausiai prisipažįsta įsimylėję, pažada atvykti į Lietuvą susituokti ir gyventi laimingai ir turtingai. Įgavę pasitikėjimą, sukčiai prašo padėti tvarkant su pinigų atvežimu į Lietuvą susijusius reikalus: nurodo „diplomatų“, neva atsakingų už pinigų įvežimą (dokumentų tvarkymą) duomenis, ir siunčia užsienio numerius banko sąskaitų, į kurias prašo pervesti dideles pinigų sumas, žadėdami patirtas išlaidas kompensuoti su kaupu. Sutikus, nurodomos vis naujos priežastys, dėl kurių jų pinigai negali pasiekti Lietuvos, ir prašoma atlikti dar vieną (kiekvieną kartą – neva paskutinį) pavedimą. Sakoma, kad to nepadarius visi pinigai gali būti prarasti. Jau investavusios dideles pinigų sumas ir dar vis tikėdamos jas atgauti nukentėjusiosios toliau siunčia savo pinigus į nurodytas užsienio bankų sąskaitas nežinomiems asmenims, patiria didelių nuostolių, dažnai – prasiskolina.
Policijos patarimas. Bendraujant elektroninėje erdvėje būtinas atsargumas ir netgi sveikas įtarumas. Apie žmogų daug sužinoma iš kūno kalbos, greitesnio grįžtamojo ryšio tiesiogiai kalbantis. Elektroninės priemonės suteikia daug mažiau galimybių pažinti, susidaryti objektyvesnę nuomonę apie kitą asmenį. Gavus prašymų arba bet kokių užuominų apie pinigų pervedimą mažai pažįstamiems, būtina be jokios skubos kritiškai ir atsakingai įvertinti didelę tokio poelgio riziką.
Policijos patarimai:
– Įsitikinkite, kas ir kaip nori Jums padėti. Neskubėkite įgyvendinti savo sumanymo. Įvertinkite situaciją, gerai apgalvokite, kaip ir kokiais būdais sieksite užsibrėžto tikslo.
– Pasitarkite su žmonėmis, kuriuos pažįstate ir kuriais pasitikite, dėl tokių geradarių. Išsiaiškinkite sandėrio ar sutarties sąlygas, stenkitės, kad sudarant sandėrį būtų liudininkų.
– Neskubėkite atiduoti savo pinigų, tuo labiau – per tarpininkus.
– Stenkitės kuo daugiau sužinoti apie savo geradarį: kas jis? iš kur? kuo verčiasi? kur dirba ir gyvena?
– Būkite atsargūs su geradariais iš svetimų kraštų, apie juos surinkti informaciją sunkiau.
– Visada atminkite, kad geradarių gali būti ne vienas, o keli.
– Pagalvokite ir apie atsarginį variantą. Gal įmanoma kitaip pasiekti užsibrėžtą tikslą?
Informacijos šaltinis Lietuvos Policija
