Dažnas lietuvis norėdamas geresnio gyvenimo bei didesnio darbo užmokesčio darbo pradeda ieškoti svetimoje šalyje ir neretai pasiseka gauti gerai apmokamą darbą. Bet būna ir tokių atvejų, kuomet žmonės darbo ieško Lietuvoje veikiančių įdarbinimo užsienyje agentūrų pagalba. Skaitytojas Mantas (vardas pakeistas, tikras vardas administracijai žinomas) buvo vienas iš jų, kuris nusprendė pasidalinti savo istorija apie bandymą pradėti dirbti Vokietijoje Lietuvoje esančios įdarbinimo agentūros UAB „Emplonet” pagalba.
Šių metų gegužės 17 dieną socialiniame tinkle Facebook radau UAB „Emplonet” darbo skelbimą, dėl rūšiuotojo pozicijos Vokietijoje pasakoja Mantas. Susisiekiau su jų atstove, planavom važiuoti keturiese, ji patikino, jog dėl to problemų nebus. Mums papasakojo apie darbą, ką ši darbovietė siūlo, atsiuntė potencialaus būsto nuotraukas, pranešė jog mūsų kelionė bus kompensuota su pirmu atlygimu. Kiekvienam iš mūsų bus kompensuota 50 eurų suma. Pirmą mėnesį nuoma bus nemokama, o kitus menesius reikės mokėti 150 eurų per mėnesį kiekvienam asmeniui, mums tiko.
Vaikinas pasakoja, jog minėta įmonė juos užregistravo Covid-19 testams ir juos apmokėjo iš įmonės sąskaitos. Tuomet Mantas kartu su draugais atliko medicininę apžiūrą ir elektroniniu paštu išsiuntė savo bei draugų, kurie norėjo kartu vykti į Vokietiją, vardus, pavardes, asmens kodus, el. pašto adresus ir banko sąskaitos numerius.
Gegužės 24 dieną vaikinas su savo draugais nuvyko į įdarbinimo agentūros „Emplonet” filialą esantį Vilniuje. Prieš pasirašydami darbo sutartis jas atidžiai perskaitė ir pastebėjo, jog visiems užrašyta ta pati banko sąskaita, kurį nepriklauso nei vienam iš norinčių įsidarbinti asmenų. O paklausus, kodėl taip yra, buvo atsakyta, jog tikriausiai taip nutiko per neapdairumą.
Mantas pasakoja, jog prieš išvykdami iš Lietuvos jie paskambino į Vokietija brigadininkui, kuris buvo atsakingas už šių asmenų apgyvendimą ir pasitikimą. Šis brigadininkas atsiuntė jiems adresą, kuriuo reikėjo nuvykti į Vokietiją. O taip pat informavo, jog vaikiną ir jo draugus pasitiks kitas asmuo, bei patikino, kad daug daiktų nereikia imti, nes viskas yra, ir jog visi keturiese gyvens atskiriame name.
Gegužės 25 diena ryte išvykome į Vokietiją. Apie 23:30valandą mane sustabdė Vokietijos policija, kol mane tikrino bendrakeleivė paskambino asmeniui, kuris turėjo mus pasitikt, paaiškino, jog iškilo problemų, policija nemoka anglų kalbos, o mes vokiečių kalbos. Minėtas asmuo privažiavo, į šalia esančią degalinę, kuri buvo nuo mūsų 5-10 metrų atstumu ir tiesiog laukė pasakoja Mantas.
Policijos patikrinimai užtruko apie valandą, tuomet Mantas privažiavo prie juos turinčio pasitikti asmens. Vaikinas pasakoja, jog jis elgėsi šiek tiek neadekvačiai. Minėtas asmuo palydėjo vaikiną bei jo draugus iki apgyvendinimo patalpų, kurios buvo kiek kitu adresu nei, kad jiems prieš tai buvo nurodyta. Vaikino bei jo draugų namo numeris turėjo būti 17, o juos palydėjo iki 14 namo. O tai buvo bendrabutis su bendra virtuve ir vonios kambariu.
Užėję į namą buvom pakraupę: viskas aplaužyta, atlydėti iki mūsų kambarių pamatėme, jog duryse, vietoje spynų ir rankenų yra skylės, ant kai kurių lovų nebuvo čiužinių, pagalvės purvinos, dėl paklodžių…nemeluosiu, nepamenu ar jos buvo, neatkreipiau demėsio. Kartu gyvenantys asmenys atrodė lyg būtų asocialūs, bendrakeleivė šalia esančio asmens paklausė, kiek jie moka už kambarį čia? Atsakė, jog apie 70 eurų per mėnesį pasakoja Mantas. Asmuo, kurio buvo paklausta, kiek jie moka už kambarį, sužinojęs, jog jie už tokį patį kambarį turės mokėti 150 eurų per mėnesį – toliau bendrauti atsisakė.
Paskambinome brigadininkui ir pasakėme, jog kažkas čia ne taip, pagalvojome, jog čia tiesiog kažkokia klaida, jis buvo pasipiktinęs, nepagarbiai kalbėjo ir pasakė, jog neturi, kur kitur mus apgyvendinti, o į tai, jog buvo žadėta, kad mes gyvensime atskirame name keturiese pareiškė, kad žadėjo tik tai, jog gyvensime visi viename name, o ne atskiriame name keturiese, nors skambindamas 3 kartus dėl to vis pasitikslinau rašo Mantas.
Kaip pasakoja Mantas, vos tik visa tai jie išgirdę ir pamatę informavo brigadininką, jog tikrai tokiomis sąlygomis jie čia negyvens ir vyksta atgal į Lietuvą. Brigadininkas dėl to nebuvo prieš.
Mes išvažiavome atgal, pravažiavome Vokietiją ir Lenkijoje degalinėje sustojome nusnausti 1-2 valandas ir ryte paskambinome „Emplonet” atstovei, kuri mus darbino, paaiškinome viską į ką mums buvo atsakyta, jog niekas niekada nesiskųsdavo, mes pirmi ir gal mes apsigalvojome ir netoli nuvažiavome pasakoja Mantas.
Taip pat Mantas rašo, jog kelionės kompensacija jiems nebuvo išmokėta, nes nebuvo ir pirmo atlyginimo, o po įdarbinimo agentūros UAB „Emplonet” šiuo darbo skelbimu, socialiniame tinkle Facebook, parašęs komentarą, kuriame vaikinas trumpai nupasakojo savo įvykius buvo įmonės užblokuotas ir jo komentaras buvo ištrintas.
